Visais laikais žmonės mėgo puoštis, tad juvelyrika kaip meno šaka gimė prieš kelis tūkstantmečius, tobulėjo, vystėsi ir išaugo į tokią meno rūšį, kokią mes ją matome šiandien. Neretai senovėje juvelyrikos gaminiai atlikdavo ir kur kas rimtesnę funkciją nei tik žmogaus papuošimo. Įvairiais papuošalais žmonės puošdavosi per tam tikras religinines šventes ar kitus svarbius įvikius. Panaši tradicija yra išlikusi ir iki mūsų dienų, tai vestuviniai žiedai, kurie simbolizuoja dviejų žmonių sąjungą.
Juvelyrika
Pirmieji papuošalai buvo gaminami iš gyvūnų kaulų ir dantų, augalų sėklų ir panašių iš gamtos gautų gėrybių. Vėliau juvelyrika patobulėjo ir įgavo pagreitį: imti gaminti papuošalai iš geležies, žalvario bei vario. Senosiose kapavietėse iki pat šių dienų rasta įmantrių senoviškų papuošalų: apyrankių, žiedų, grandinėlių, sagių bei smeigtukų, skirtų daugiau drabužiams susegti nei pasipuošti, dedamų ant galvos pintų grandinėlių, kitų galvos papuošalų ir panašiai.
Baltų juvelyrai mokėjo pagaminti gana sudėtingus papuošalus su pintomis vielutėmis, mokėjo prie papuošalų prilydyti kito metalo elementus, pavyzdžiui, lapelius, mokėjo ir šiek tiek raižyti bei šiandieniniais terminais tariant – graviruoti. Senieji kapavietėse ir kasinėjant archeologines vietoves rasti gana įmantrūs vestuviniai žiedai su įvairiomis pynutėmis, inkrustuotais stiklo ar gintaro gabalėliais.
Taigi galime daryti išvadą, kad senoji juvelyrika buvo ganėtinai pažengusi, o gaminami papuošalai buvo išties dailūs nepaisant to, kad jie buvo ne iš tauriųjų, bet iš paprastesnių metalų. Lietuvoje paplito ir gintaro papuošalai, nes šios žaliavos anksčiau buvo randama kur kas daugiau nei dabar. Gintarą lietuviai mainydavo į kitus papuošalus, tad randama papuošalų, pagamintų iš lietuviams nebūdingų žaliavų ar technikų – stiklo karoliukų, emaliuoto metalo ir kt.
Nuo seno papuošalai simbolizavo žmogaus socialinę padėtį, galią ir turtą. Neturtingiausieji puošdavosi papuošalais, pagamintais iš natūralių augalų sėklų, džiovintų stiebelių ir panašiai. Kiek turtingesniems buvo prieinama tikroji juvelyrika: tai žalvario, vario, gintaro, geležies ir kitų metalų gaminiai. Vėliau išmokus išgauti brangiuosius metalus, tokius kaip auksas bei sidabras, žmonės pradėjo puoštis juvelyrikos gaminiais, iš šių metalų.