Dekupažas, tai rankdarbių meno šaka, kurios esmė popieriaus iškarpų klijavimas ant įvairių paviršių. Dažniausiai dekupažo technika pasitelkiama dėžučių ar baldų puošyboje. Dirbant šia technika popierinės iškarpos klijuojamos ant pasirinktų paviršių, po to rankdarbis yra lakuojamas specialiu laku. Tradiciškai tepama apie 30 -40 sluoksnių lako, kuris pabaigus procesą yra švytruojamas. Technika Europoje išpopuliarėjo maždaug 18 mažiuje Anglijoje, kuri šią pasiskolino iš Japonijos.

Istorija

Dekupažo menas yra kildinamas iš rytų Azijos šalių. Minėtame regione gyvenusios gentys naudojo įvairias veltinio iškarpas skirtas kapų puošybai. Ši technika iš Sibiro regiono greitai atkeliavo į Kiniją. Jau nuo 12 amžiaus kinai dekupažo techniką naudojo popierinių žibintų dekore, langų, dėžučių ir kitų objektų puošyboje. Maždaug 17 – ame amžiuje Florencijos pirkliai šią techniką atgabeno į Italiją, o vėliau ir į visą Europą.

Florencijos amatininkai nuo 18 amžiaus intensyviai naudojo dekupažo technikas baldų puošyboje. Įdomu, kad dekupažas nebuvo naudojamas atskirai, kartu baldai buvo auksuojami ir raižomi įvairiausiais ornamentais. Florencijoje auksavimas ir raižymas ornamentais buvo naudojamas baldų, paveikslų rėmų, odinių knygų viršelių gamyboje jau gana senai pirkliams atgabenus dekupažo techniką ši sumišo su jau naudotomis puošybos technikomis. Įdomu, kad būtent Italų amatininkai sugalvojo, kaip masiškai gaminti piešinėlius – popierines iškarpas, kadangi tuo metu spausdinimo galimybės nebuvo tiek išvystytos. Baldų puošyboje dažniausiai buvo naudojami gamtinių ir religinių motyvų piešiniai. Tik maždaug 20 amžiaus pradžioje religinius piešinius pakeitė kiti, kadangi Florencijos amatininkų baldus pradėjo pirkti ne vien Romos katalikai.

Naujausios dekupažo technikos

Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo trimatis dekupažas. Šio tipo dekupaže naudojamos popieriaus iškarpos yra suklijuojamos keliais sluoksniais, kad įgautų iškilesnes formas.

Piramidinis dekupažas labai panašus į 3D dekupažą. Kuriant rankdarbius pasitelkus šią techniką skirtingų dydžių popierinės iškarpos yra klijuojamos viena ant kitos taip išgaunant įdomesnes formas.

Dažniausiai naudojamos dekupažo priemonės:

• Visų pirma reikalingas daiktas ant kurio bus klijuojami popieriniai karpiniai. Pavyzdžiui: baldai, fotografijų albumas, lėkštės, keramika, lentynos, paveikslų rėmas, veidrodis.
• Dekupažui tinkantys paveikslėliai. Šiuos galima rasti įvairiausiuose šaltiniuose: žurnalai, laikraščiai, katalogai, knygos, servetėlės, vyniojamas popierius.
• Kirpimo įrankiai: žirklės, popieriaus pjaustymo peiliukai.
• Klijai. Dažniausiai dekupuojant naudojami lipalo klijai atskiesti vandeniu. Daugumoje rankdarbių parduotuvių galima rasti specialiai dekupažui skirtų klijų.
• Pagaliukas. Raukšlių pašalinimui p priklijavus paveikslėlius patariama naudoti medinius ar plastikinius pagaliukus, tokius galima pasidaryti arba įsigyti rankdarbių parduotuvėse.
• Klijų užtepimui patariama naudoti teptuką.
• Taip pat privalu turėti skudurėlį ar kepinę, kurios pagalba bus nuvalyti ne vietoje užtiškę klijai.
• Lakas. Užklijuotus paveikslėlius privalu užlakuoti, kad šie būtų mažiau pažeidžiami. Galima naudoti įprastą permatomą laką, tačiau meistrai įprastai renkasi specialiai dekupažo darbams skirtus lakus, kuriuos pardavinėja, tos pačios rankdarbių parduotuvės.