Visais laikais žmonės mėgo puoštis, tad juvelyrika kaip meno šaka gimė prieš kelis tūkstantmečius, tobulėjo, vystėsi ir išaugo į tokią meno rūšį, kokią mes ją matome šiandien. Neretai senovėje juvelyrikos gaminiai atlikdavo ir kur kas rimtesnę funkciją nei tik žmogaus papuošimo. Įvairiais papuošalais žmonės puošdavosi per tam tikras religinines šventes ar kitus svarbius įvikius. Panaši tradicija yra išlikusi ir iki mūsų dienų, tai vestuviniai žiedai, kurie simbolizuoja dviejų žmonių sąjungą.
Juvelyrika
Pirmieji papuošalai buvo gaminami iš gyvūnų kaulų ir dantų, augalų sėklų ir panašių iš gamtos gautų gėrybių. Vėliau juvelyrika patobulėjo ir įgavo pagreitį: imti gaminti papuošalai iš geležies, žalvario bei vario. Senosiose kapavietėse iki pat šių dienų rasta įmantrių senoviškų papuošalų: apyrankių, žiedų, grandinėlių, sagių bei smeigtukų, skirtų daugiau drabužiams susegti nei pasipuošti, dedamų ant galvos pintų grandinėlių, kitų galvos papuošalų ir panašiai.