Tikriausiai kiekviena mergina, nešiojanti lęšius, prisimena, kaip nepatikliai apžiūrinėjo savo pirmąją lęšių porą – nejaugi šitos mažytės, lengvos ir beveik nematomos „lekštutės“ suteiks tokį pat idealų regėjimą, kaip ir akiniai? Nemažiau įdomi yra ir jų pakuotė, o tiksliau, paslaptingi ir nenusimanantiems nesuprantami užrašai ant jos. Iššifruokime pačius svarbiausius parametrus, nes būtent nuo jų priklauso nešiojimo patogumas ir akių sveikata.
Kreivumo spindulys. Kai akims būtų patogu, o kontaktinis lęšis „neslidinėtų“ mirgsint, jo vidinis spindulys turi atitikti akies obuolio parametrus. Šis parametras vadinamas kreivumo spinduliu ir jis varijuoja nuo 8,2 iki 8,9. Jei lęšis didokas, jis blogai priglunda prie rainelės ir gali iškristi, o jeigu spindulys mažesnis, nei reikia – lęšis tarytum suspaudžia rageną, tai sukelia akių sausumą ir diskomfortą nešiojant lęšius.
Drėgmės lygis. Šiuo metu patys populiariausi – hidrogeliniai ir silikono-hidrogeliniai minkšti kontaktiniai lęšiai, jų drėgmės lygis siekia 60–80 %. Tokių multifokalinių lęšių gamintojai pažada, kad dėl šiuolaikinių polimerinių medžiagų dings akių sausumas, jos nebus paraudusios ir netgi galima bus nešioti lęšius neišsiimant visą mėnesį. Toks aukštas drėgmės lygis iš tikrųjų suteikia patogumo nešiojant, bet yra keletas niuansų, kuriuos žino specialistai.
Pirma, toks lęšis neretai pasirodo esąs per minkštas, nestangrus – jis pernelyg priglunda prie akies ir dėl to ragena sunkiau apiplaunama ašara, jį sudėtingiau išimti ir ir lengviau pažeisti.
Antra, dėl aukšto drėgmės lygio ašaros sudėtis yra skiedžiama, o dėl sumažėjusio baltymų, lipidų ir mineralinių medžiagų kiekio vanduo, kad ir kaip paradoksalu tai būtų, garuoja daug intensyviau.
Trečia, praktika rodo, kad ant hidrofilinių medžiagų greitai formuojasi baltyminės apnašos ir kiti nešvarumai.
Ketvirta, ypač didelis vandens kiekis ploname lęšyje sukelia jo dehidraciją – jis greitai išdžiūsta, todėl idealus variantas nešiojant mėnesinius lęšius – kurių drėgmės lygis ne daugiau 50–60 %.