Žmonės nuolat ieško būdų kaip atskleisti save, savo požiūrį į juos supančią aplinką. Tam pasitelkiama daugybė parduotuvėje b-a.lt įsigyjamų priemonių kaip: apranga, aksesuarai, šukuosenos, arba gyvenimo taisyklių kaip: kalbos ar elgsenos manieros, pomėgiai ir dar daugelis kitų. Kvepalai – viena iš populiariausių priemonių, kurios dėka nuo mūsų sklindančiu aromatu perteikiame savo gyvenimo filosofiją. Beje, b-a.lt kvepalai nepamainomas įrankis ir viliojimo procese, kai siekiame pritraukti priešingos lyties atstovą. Tad, įdomu, kaip, kada ir kur atsirado šis „gėris“, be kurio tikriausiai nei vienas nebeįsivaizduojame savęs.
Kvepalų atsiradimo istorija
Taigi, kvepalų atsiradimo istorija siekia dar Antikos laikus. Pats žodis „kvepalai“ kilęs iš lotyniško žodžio „per fumus“ reiškiančio „per rūką“. Pirmieji kvepalus religinių ritualų metu pradėjo naudoti egiptiečiai. Jie gaminosi kvepiančius aliejus, balzamus bei smilkalus, kurie itin populiarūs ir šiais laikais. Kvapnūs aliejai būdavo tepami ant odos arba naudojami medicinos tikslais, tuo tarpu vėlesniais laikais kvapnūs mišiniai pasitarnaudavo įvairių apeigų metų, pvz. kūno apvalymo nuo piktų dvasių. Taip pat kvepalai buvo mėgiami įvairių švenčių bei festivalių metu, o egiptietės moterys juos dažnai pasitelkdavo ir aistringesniam tikslui – preliudijai į meilės aktą. Taigi, vėliau šis kvapiųjų medžiagų naudojimas išplito senovės Graikijoje, Romoje ir islamiškose šalyse.
Kvepalai ypatingai didžiulį pasisekimą įgavo 17 a. Tuomet Prancūzijoje paskutiniu mados klyksmu tapo kvepiančių pirštinių dėvėjimas, 1656 m. netgi buvo įkurta bendra kvepalų ir pirštinių kūrėjų gildija. Tad, toliau kvepalų populiarumas augo milžinišku greičiu. Liudviko XV teismas net buvo pervadintas į :kvepiantįjį teismą“, o miestiečiai kvepalus naudojo visur: purškė juos ant odos, drabužių, netgi baldų ar ventiliatorių. Perversmą kvepalų industrijoje sukėlė 20 a. Išrastas odekolonas. Šis gaivus rozmarinų, netoli, bergamočių ir citrinų mišinys buvo naudojamas įvairiais būdais: pilamas į vonią, maišomas su vynu, valgomas su cukrumi, naudojamas kaip burnos skalavimo priemonė, klizma arba karštas kompresas. Skystas kvepalų pavidalas buvo parduodamas puikiuose Liudviko XIV stiliaus kriaušės formos buteliukuose.
Taigi, jei anksčiau kvepalai buvo tiesiog kvapių produktų mišinys sumaišytas atsitiktiniu būdu, vėliau didelį indėlį į šią pramonę įnešė alchemikai. Buvo kuriamos naujos formulės, deriniai, kurie ant odos išlikdavo jau ne valandą ar kelias, o gerokai ilgiau. Ypatingai buvo pamėgti rožių, jazminų bei apelsinų aromatai, tad Prancūzijos miestas Grasas įsitvirtino kaip pagrindinis šių žaliavų tiekėjas. Tuo pačiu šis miestas tapo pasaulio kvepalų centru. Nors visi garsiausi kvepalų namai ( kas išliko ir iki šių dienų) kūrėsi Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.
Toliau kvepalų industrijos plėtra tęsėsi kituose didžiuosiuose Europos miestuose. Ypatingą vaidmenį čia suvaidino Anglijos sostinė Londonas. 1872 m. Williamas Sparksas Thomsonas atidarė kvepalų namus „Crown Perfumery“. Šie kvepalų namai pradėjo gaminti gėlių aromatus pavadintus „ Flower Fairies“. Net Anglijos karalienė Viktorija paskolino savo karūnos atvaizdą ypatingai išpopuliarėjusių kvepalų buteliukų kamšteliams. Šios kompanijos produkcija buvo eksportuojama į daugelį užsienio šalių, tad visą pasaulį pasiekė arti 50 įvairių rūšių „Crown Perfumery“ aromatų.
Su laiku kvepalų pramonėje ypatingą reikšmę įgavo jau ne tiek pats kvapas, kiek jo pakuotė, t.y. buteliukas. Aromatų buteliukus kūrė net garsiausi dizaineriai, stengdamiesi išsiskirti naujomis, neįprastomis formomis ar spalvomis. Taigi, šiai dienai turime tokią kvepalų pramonę, kurioje svarbu absoliučiai viskas: kvapas, buteliukas, kūrėjas, aromato pristatymas ir t.t.