Esu didelis suknelių žinovas – kaip ir visi normalūs vyrai, kuriems patinka seksualios moterys, nesvarbu, kad svetimos, bet žiūrėti juk neuždrausta… Taigi, didžioji dauguma vyrų puikiai nusimano suknelėse ir jų nešiojimo progose. Pabandykime susirašyti visus juos ir padiskutuokime, ar tai yra tiesa.
Sukneles moterys nešioja 12 mėnesių per metus, net Lietuvoje, kur 5 mėnesiai yra šalta, drėgna ir tamsu. Dėl to ir reikia jas suskirstyti pagal nešiojimo progas:
Proginės suknelės. Tai išskirtinai šventėms skirtos suknios, kurias moterys dažnai nuomoja, siuvasi pagal užsakymą ar perka iš draugių. Su ta pačia suknele dviejuose skirtinguose baliuose šiukštu pasirodyti negalima – pasaulis sugrius, o ir pačia šunvotėm išbers…
Vestuvinės suknelės. Galima būtų jas palikti ir prie proginių, tačiau ši proga – ypatinga ir daugeliui pasitaiko tik kartą gyvenime. Antras kartas paprastai jau nebebūna toks ypatingas, tad princese pasijausti galima tik su šia suknele.
Personažinės suknelės. Tai itin populiarėjanti suknelių rūšis, kadangi moterys dabar laisvai dalyvauja visokiuose asmeniniuose renginiuose, kuriuose reikia ne tik gražiai, bet ir išradingai atrodyti. Tai įvairūs teminiai vakarėliai, kuriuose reikia vaizduoti ne tik princeses, bet ir raudonkepuraites, medicinos sesutes, angeliukus ir kitus personažus, į kuriuos mes, vyrai, labai mėgstame žiūrėti.
Paplūdimio suknelės. Štai čia prasideda tikras gėris, nes akių neina atplėšti nuo šių lengvų, dažnai permatomų rūbų, kurie nešiojami tik per atostogas ir pajūry.
Kasdieninės suknelės. Čia originalumui ribų nėra. Tai namuose, moksluose, parduotuvėje nešiojamos suknelės, kurių būna pačių įvairiausių formų ir rūšių. Jos aršiai konkuruoja su kelnėmis, ir ,galima pastebėti, jau beveik jas įveikė. Net žiemą galima pamatyti moterų su mini suknelėmis (aišku, virš neperpučiamų pėdkelnių ar timpų).
Seksualios suknelės-naktinukai. Čia jau skirta tik asmeniškai mums, tad apie jas nieko nebereikia kalbėti. Jų tikslas – ne sušildyti, o būti kuo greičiau nuimtai, o kartais gal net ir suplėšytai… Dėl to jas irgamina iš visiškai nenatūralios sintetikos, kuri yra labai tvirta.
Verslo suknelės-kostiumėliai. Verslininkės moterys į darbą turi eiti pasitempusios, tačiau be gilių iškirpčių, kad neblaškytų vyrų. Tam sukurti specialūs kostiumai moterims, kurie yra lyg ir suknelė, lyg ir nelabai. Aišku, restorano padavėjų darbinė apranga irgi yra savotiškas kostiumėlis, tačiau čia jau kitas reikalas…
Megztos suknelės. Savotiškas originalumo siekimas, nes paprastas jas nusimezga moterys pačios, prisižiūrėjusios visokių nuotraukų internete ir prisiskaičiusios mamų forumų. Tegul tik mezga ir netrukdo televizoriaus žiūrėti… Negi mums gaila? O kartais ir neblogų variantų nusimezga.
Berods išvardinau visas rūšis. Ar ką praleidau?
Dar yra klubinės suknelės, kurios yra skirtos tik vienai paskirčiai – pasirodyti naktiniuose klubuose. Jų bruožas – gilios iškirptės ir trumpos rankovės :)
Šiaip visos kitos rūšys kaip ir išvardintos. Uniformos gal jau prie darbo rūbų :)